Wejalandės šilagėlės memuarai

Roma

2010-01-01T10:20:00.004+01:00

Va takia buvo Roma,,,, šilta ir pavasariška,,aplankiau beveik viska kas buvo aprasyta knygoj,, daug prifotkinau,,, buvo idomu,, buvo gerai,,, hostelis buvo belenkaip jaukus ir fainas,,, o Kūčių vakarienei vlgiau juros gerybes,,,,yeeee,,, ir dar maciau Berninio skulpturas,,, ir o dievuleliau kokia jos yra tobulybe,,, net Vatikana su kalnais bažnytinio meno nurungia visiskai,,,

Roma

WORKSHPOPAS

2009-12-03T14:48:00.004+01:00

Buvo nerealus nerealus workshopas praeita savaite. Pirma karta gyvenime dirbau tokioj tobuloj grupei. ir buvo taip be galo lengva ir įdomu ir kažkoks mistinis susikalbėjimas ir idėjų panašumas,, žodžiu nerealu be proto,, dar iki dabar esu laiminga kiekviena diena vien dėl to workshopo :)

TEMPORARY URBAN SOLUTIONS

Tema buvo: kaip apgyvendinti Villa Arconati min 120 žmonių kurie atvyksta į Milaną per dizaino savaite ar pan renginius. Bet svarbus buvo ne vien apgyvendinimas bet ir susisiekimas tarp Villa Arconati ir Milano ir komunikacija tarp vietinių ir atvykstancių renginių metu -kulturiniai mainai.

tai va:

Daiktai

2009-12-03T14:16:00.012+01:00

Štai keli daiktai, kuriu aš nenaudoju Milane, bet negalėjau palikti Lietuvoj, nes jie man labai svarbus:

Nuotraukos iš namų:

Pieštukai:

Medalionas:

Runos :

Jūros dovanota dėžutė:

Juostelės:

Raktai:

Troliai

Mumiai:

Kaklaraištis:

kai ka

2009-11-16T17:31:00.002+01:00

kaip smarkiai nieko naujo paskutiniu metu

škias stumdau saule archikade, ir tipo bandau suprast koki daikta cia projektuoju,, bet nepadeda ta saule ,, ir neapsviecia nieko gero :[ VA VA VA VA

KADANGI tai toDEL

2009-11-06T19:32:00.009+01:00

Kadangi gavau nusiskundimu kad tekstas per ilgas, o nuotraukos yra geriau

Kadangi mano kompas buvo numires ir del to teko skrist i briuseli kad ji sutaisytu ( nes italai sake kad taisys ilgiau nei menesi ir brangiai)

Kadangi praejo daug laiko

Kadangi dabar truputi dar sergu ir nera man visia jegu

Kadangi yra daug darbu

Kadangi lauke lyja

Kadangi as noriu kazka veikt daugiau nei kompas tik

Tai todel bus dabar tik linkas is Picasos : VA

WELCOMEDAY_FRANK.O.GERRY_IKEA_POLITECNICO_5_POLITECNICO_6_AND_THAT’S_ALL

2009-10-07T19:50:00.012+02:00

Punktas Nr.1 :

Rugsėjo 30d.

Pradėsiu tuoj pasakot viska ką veikiau punktais nes kitaip nieko neprisiminsiu, bet prieš tai papasakosiu truputi kaip jaučiuosi esamuoju momentu. Dabar labai pavargusi ir išgėrusi nenormalų kiekį café latte, sėdžiu prie kompo,, tiksliau jis sėdi ant manęs, o mano galvoj visiška makalynė, paskutinėm dienom toks totalus kalbų miksas visame kame, tuoj pradėsiu japoniškai šnekėt turbūt,, italu, anglu visą laiką galvoj skamba ir maišosi į vieną košę su lietuvių kalba, o dar iš kažin kur (nesuprantu visiškai kodėl) ir rusų lenda i paviršių ir nori įsimaišyti į tą bendrą kalbų makalynę. Šiandien jau pasiekėm su viena bendrakurse tokią fazę kad pradėjom šnekėt viena japoniškai kita lietuviškai (bet čia gal nuo per ilgų paskaitų,, manau)

WELCOME DAY IN POLITECNICO DI MILANO classroom CT56 building N 14:30

Visi pasimetę ir nieko dar neapžystantys erazmusininkai renkasi didelėje auditorijoje. Aš tai jau nebe taip pasimetus nes pažystu gal jau tris tokius pat kaip aš pasimetusius erazmininkus J : Misako (Japonija_architektūra) Sandra (Vokietija_industrinis dizainas) Izabele (Belgija_Industrinis

dizainas), tada labai greitai nepazystami tampa pažystamais tai daugiau nebevardinsiu.

Tada vyksta bendras universiteto prisistatymas,, struktūra, studentu organizacijos ir pan.,,

O tada stebuklingoji ekskur

sija po universiteto patalpas. Bučiau galėjus nufotografuoti viskas, bet pamiršau, kad fotik

a turiu , ir šiaip buvau netekusi žado, pamačiusi kiek daug jie visko turi čia. Ekskursija pirmiausia po laboratorijas... mano gide interjero dizaino magistre,, jeee,,, pirma laboratorija kuria aplankom kaip tik irgi interjero,, labai daug net negaliu papasakot,, na

maždaug taip kaip Heliopolis tik kiečiau daug ,, daugiau technikos visokios kuria studentai gali naudotis gamindami maketus ir viskas per du aukštus, su daug vietos maketu gamybai specialiais stalais ir pan., ir net spec. mini kavos kampeliu, kad nereiktu niekur išeiti iš laboratorijos,,,( aišku kad galėtum visu šitų naudotis turi pirmiausia išlaikyti saugumo egzaminą) bet vis tiek čia labai kietai viskas . Toliau žiūrim kostiumo dizaino cechą ( čia aš ne

labai suprantu ką jie ten turi ir ar gerai ar ne,, tiesiog krūvos siuvimo mašinos,,, atrodo visai gražios). Tada industrinio dizaino katedra,, či

a taip pat daug vietos du aukštai, viskas p

ritaikyta dirbti su betkokiom medžiagom kokias tik sugalvoji,, ir belekiek technikos kuri net neįsivaizduoju ką daro. Tada visa ko kulminacija,, ir aš jau visa apžavėta (ir jau noriu pasilikti čia visam gyvenimui)- foto laboratorija- taip nepaisant to kad jie turi balta lenktą sieną gal penkis kartus didesnę už ta papilkėjusią mūsų foto katedroj,, bet ir specialią patalpą kino filmų gamybai, daugybę kamerų , foto kamerų , štatyvų, kompų ir kitokios technikos kuria gali naudotis bele kada jei gauni savo dėstytojo leidimą , žodžiu , žandikaulis velkas

i pažeme kaip ir kitų erazminikų. Toliau biblioteką ir medžiagoteką ir šviesoteką. Apsauga didesnė nei pas mus banke, nieko negali įsinešti išskyrus kompą ir asmens dokumentus

, knygų pasiėmimo tvarka

irgi super saugi,, net daiktų saugojimo spinteles super modernios, nuskaitančios studento pažymėjimą ir su elektronine kodų sistema kažkokia, jaučiu kad ir piršto anspaudus nuskaito,, jaučiuos kaip iš vidurio miško,., visiškai. Po viso šito gėrio dar truputi pašnekam su dėstytoju kuris kuruoja pagrindinį mano šio pusmečio projektą – ekspozicijos interjerą- pasimainom kontaktais ir viskas, welcome day baigiasi. Einam kavos, o po to į marazmininkų tūsą, o ten viska labai standartiškai

Punktas Nr.2 :Spalio 1d.

ITALIAN LANGUAGE TEST AT CAMPUS BOVISA classroom CT 43

Truputi baisu, nes kažkaip nelabai aš tą italų suprantu bet aiii beveik niekas nesupranta išskyrus krūvelę kinų ar korėjiečių kurie neaišku iš kur atsirado. Dėstytojas baisus ,,,ir piktas,, visus kurie neu

žsiregistravo internetu iš anksto iš karto išprašo lauk. Testas trumpas ir neaiškus beveik, bet pirma lapą kur reikia įrašyti vardą ir pavardė užpildau teisingai,, tai gal ir visai nieko tas testas J. Po to visi truputi susinervinę, einam išgerti kavos ir namo miegoti, nes jėgų visiškai nėra

Nr.3: Spalio 2d.

Šiaip eilinis pasivalkiojimas po Milano centrą su Sandra ir Misako. Valgom beprotiškai skanius ledus kuriuos nenormuoja čia miniatiūriniais burbuliukais

o ant vaflio krauna didžiule lopeta ,,,mm,,,, šitas dalykas man patinka.,, tada juokinga apvalia gatve jau antra karta bandom patekti į Sturio Museo Achile Castiglioni ir vėl nesėkmingai, atėjom 10min.per vėlai, jau uždaryta. Tada kitas taškas – Milano trienalė – Franko O. Gehry ekspozicija,,

belekiek maketų ir m

aketukų, visi tokie darbiniai beveik ir

matosi kaip kaitėsi visas pastatas nuo pradinės idėjos iki galutinio rezultato,, belekaip įdomu ir naudinga ir iš tikro paskutinis projektas – vandens pramogų parkas Singapūre (berods) atrodo

beprotiškai įspūdingai ir dar kai su apšvietimu,, tai išvis kaip kosminė medūza J.. Tada truputi apsišvitusios keliaujam į Bovisa campus Studesk6 aiškintis kas per daiktas tas „ study plan“ ir šiaip ką daro per tas

paskaitas kurių pavadinimu google translateris neverčia. Eile didžiulė,, o aš visa protinga, taip netyčiom sudiktuoju savo visus klausimus Piteriui ( kuris irgi ta pati interjerą studijuoja ir yra beveik pirmas eilėj) tada jis super duper po trumpo laiko pasišneka su Studesk6 ,, aš greitai nuvogiu visą reikalingą info ir dar plius kažkiek ir tada bėgte namo,, tada vėl į lauką,, tada į marazmininkų tūsą,, čia visi žaidžia ale kažką panašaus į alaus gėrimo varžybas,,, tik toks kvailas variantas,,, tada mess u Sandra tyliai nusiplaunam, nes visai čia…..Ir namo tada…ir viskas šita diena baigta, jėgų nebėra.

Nr.4 : Spalio 3d.

IKEA IR ALCATRAZ DAY

Ryte pramiegu susitikimą metro stoteleje gal pusvalandžiu, tada paskubomis ir kulvesčiais bandau nusigauti iki metro kuris dar vis atrodo truputi baugiai,,, surandu raudona linija,, atšaka gera,, viskas tvarkoj,, įstoju i metro,, ir ooo taip šviesos nedega,, tas aparatas stovi ir nejuda,, krūvos žmonių irgi stovi vidui ( tada mąstau kad gal ir veikia tas metro tik aš nesuprantu) tada stoviu kartu su kitais žmonėm,, ir taip gal pusvalandi,, ir tada uraaa,,, šviesos užsidega,, yeeee važiuoju į vieta kažkokią kur turi būt IKEA. Metro baigiasi.,,, ropščiuosi i paviršių ir bandau sugaudyt šatlą į prekybos centrą,,, ir ooo taip aš kaip tik per atvykau per dviejų valandų pietų pertrauką ir IKEA šatlas nedirba dabar,,, tai lakstau nuo vieno autobuso prie kito klausinėdama „ kas į IKEA?“ po kiek laiko jau lakstom būreliu su kitais truputi pamarazmintais kurie irgi į IKEA užsimanė. Galiausiai sėkmė niekaip nuo mūsų nepabėga ir mes jau sėdim autobuse, o po to jau ir IKEJOJ,, ir va tada labai apsipirkinėjam stipriai.

Kelionės rezultatai:

1. Patalynės komplektas (pigiausias variantas bet veikiantis pagaliau)

2. Dvi pagalvėlės (beveik už dyką)

3. Pieno plaktuvas (Café Latte gamybai)

4. Baterijos (plaktuvui)

5. Puodelis (gražus, kad būtu truputi labiau kaip namie)

6. kompiuterio laikiklis ( kad kojos nekeptu, nes čia ir taip pakankamai šilta)

7. Penkios pakabos ( drabužiams kurių žadu dar turėti )

8. Šliurės (rūžavos)

Viskas.

Tada vakaras. Alcatraz klubas,, Erazmus vakaras,, Įėjimas už 10 eurų ir du nemokami gėrimai mano sąskaitoje J,,, tada trali vali,,, labai smagu viskas,,, būnam būnam o po to gaudom autikus namo.

O dabar tai tikrai viskas.

Nr.5: Spalio 4d.

Čilinam su Sandra Pilies parke,, tada prisiknisa vienas iš krūvos įkyrių negrų (kurių pilnos pakampės) ir vėl pradeda tas nesąmones su savo draugystės apyrankėm,,, kaip man jie nepatinka ,,wechhhh...negras visas baisiausiais piktas bet vis dėlto palieka mus ramybei.

Tada lankom dar vieną objektą – apžvalgos bokštą - keliamės liftu – viršui gražu visai – paspoksom pro stiklą – leidžiamės žemėn. Toliau gaudom tramvajų ir lankom senąsias kapine. Įeinam į vidų – gražu- einam lauk – nėra jėgų šiandien, bet reiks ateiti kada pafotkinti nes tikrai įspūdinga.

Nr. Kt.: Spalio 5d.

Pirma paskaitų diena. Tikrinam paskaitas. Pirma paskaita: kažkokia teorinė, apie kūrybines paieškas ar pan. magistrams. Sėdžiu ir nieko nesuprantu. Išbraukiu šita paskaita iš tvarkaraščio ir plaunuosi lauk ieškoti kitų paskaitų. Susitinkam su Sandra prie lifto. Einam ieškot kitos paskaitos kartu. Kažkur belekaip toli už pagrindinio pastato surandam didžiuli kompleksą kurio koridoriai tušti ir smirda ligonine,, ieškom kabineto. Kompiuteriu klasė, viena Apple mac.pro. ir pirmakursiais klausosi paskaitos kaip naudojantis fotošopu sukurti kortų žaidimą ar kažką pan. Paklausom ir mes,, pažiūrim slideshow. Po paskaitos pašnekam su dėstytojais keturiais, ir nusprendžiam neimt šitos paskaitos,. Nes kažkaip labai ne į temą butų kurti kortų dizainą.

Nr. Bele kas : Spalio 6d.

Antra diena kaip tikrinam paskaitas. Bet šiandien tik viena paskaita tvarkaraštyje. Interjero dizaino laboratorija – 20 credits,, baisiai daug. Vieną dėstytoją jau pažystam, žinom kad, projektas bus apie parodų interjerus. Paskaita trunka nuo 9.15 iki 18.15. išviso paskaitą veda aštuoni dėstytojai plius dar vienas kuris būna tik pačioj laboratorijoj ir padeda su maketais ir su technika susidoroti J. Šią paskaitą teorinę dalį pristatinėja vienas toks kietas diedukas. Laksto po auditoriją pirmyn atgal, šokinėja maskatuoja rankom,,, išeina už durų, pažiūri į vidų pro durų plyšį. Šitaip yra aiškinamas dalykas “difrent point of view” Esme, kad labai labai pabrėžiamas netradicinis požiūrio kampas, į viską. Visi standartiniai variantai yra negerai nes nuobodu, Svarbu padaryti kažką kas yra tikrai tikrai nauja. O temą irgi labia tiksliai apibrėžia, ir tema irgi be galo komplikuota. Turime padaryti parodą 2015 Milano grand expo parodoje apie kurioje turime parodyti kokios buvo ankstesn4s Grand Expo. Tai gaunasi paroda apie paroda ir ant sienos čia nepakabinsi, nes kaip ir nelabai yra ką kabint J. Dar labiau komplikuotos temos gyvenime nebuvau girdėjus, bet žiauriai įdomu. Dėstytojas Garibaldis pastoviais vis pribėgdavo ir išverdavo ką nors į anglų kalba, ir šiaip per visas pertraukas labai daug aiškino a turėsim daryt ir išvis labai rūpinasi jis mumis užsieniečiais, matyt dėl to kad pats yra šveicaras J o kitai paskaitai dar pažadėjo parinkti informacijos apie parodų kultūrą mūsų šalyse (tai gaunasi Lietuva, Austrija, Japonija) ir apie mūsų šalių dalyvavimą grand expo.,,, čia labai malonu.. ir dar su kiekviena iš mūsų atsisveikina skirtinga kalba (lietuviškai jam nelabai gaunasi dar) bet vis tiek malonu labai

O šiandien va turėjau apsipirkimų dieną vėl. Tai nėra ką labai pasakot,, turiu stalinę lempą, keletą naujų maikių ir batus ant kulnų nes taip noriu.

Popieriai popieriukai ir šiaip makalines... arba ką veikiau šiandien (arba kiti ilgi pavadinimai)

2009-09-28T23:34:00.008+02:00

Pirmas darbas šiandien: Codice Fiscale: gaminu itališka savo asmens kodą. Nuo pat pradžių labai smagu, nes tam ofise niekas nešneka angliškai, bet na dėdes malonus, liepia aparatui atspausdini man laukimo bilietėlį, o „ pasport,, fotocopia“ aš ir taip suprantu ką turi omenį,, duoda dar popierių kurį reikia užpildyt,i čia irgi aiškint daug nereikia ,, tada ooo---gaminam fotocopia,, bet ,o ne vietinis aparatas neveikia,, na ,,, mąstom kas dabar,,, ooogi žiū koriejiečių porelę pasiuntę irgi tos pačios kopijos,, matau, kad jie labiau gaudosi Italijoj,, žiūriu, ką darys ir seku iš paskos,,, ir o taippp šalia visai parduotuvė su fotokopijatorium,, jeeee,,,, Gerai gaminu kopija,,, tada dar prisimenu, kad dar yra toks dalykas kaip mano laukimo bilietėlis,, taigi bėgte atgal i ofisą,,, ir taip aš kaiptik laiku.. valstybes tarnautojas prie septyniolikto langelio nešneka angliškai irgi.. paduodu popierius,, šis agresyviai apštampuoja, nieko neklausia,, mato, kad blondine tai ,, žooodžiu,,, man žiauriai faina, kad kai jie nesupranta angliškai, tai viską labai greitai sutvarko, kad tik jokių problemų su manim nekiltų ir tik nereiktų šnekėtis,ir formas patys užpildo visokias ,, man tik perskaityt ir pasirašyt belieka.

Darbas numeris DU: mio nuovo numero cellulare: šitas lengvas buvo,, Milano centras , šalia Duomo katedros , pardavėja iškarto kreipiasi angliškai, jau iš pusės žodžio žino, ko norėsiu,, daug turistų dėl to išsitreniravus pardavėja. Ir tam tadam.... turiu naują telefono numerį, kuris pradės veikti ryt ryte : +393279924066 (jau šiandien skambinkit draugai ir sms'us rašykit)

Trečias numeris: bank acount: stoviu prie bango gal dešimt minučių ,, svarstau ar man tikrai to reikai,,, galiausiai priimu sprendimą,,, einu pažiūrėti ,, bus matyti ar reikia ar ne.. vėl laukimo bilietėlis,,, ant tokio gero popieriaus,,umm,,geras popierius,,,umm,, laukiu gal pusvalandį, nes bankininkai belekaip ten ilgai su klientais bendrauja, o laukiančių gal du tik,,, žodžiu,,, ateina mano eilė.. mano bankininkas toks aiškiai žydras, bet labai malonus ir angliškai šneka, kas šitam reikale, kurio aš lietuviškai nelabai suprantu yra gerai,,, šaunuolis ji (paplojam tyliai) :) ,, tai va,, papasakoja jis man ten viską ką galiu daryt, apie tą banko acauntą,,, gerai,, darau,,, belekaip ilgai tvarko popierius,,, pildau formas,,, bankininkas laksto koridoriais,, pasirodo fotokopijatorius ir čia sugedo,, aš sėdžiu kėdėj ir jau beveik miegu,, Pagaliau randamas veikianti fotokopijatoriu, viskas tvarkoj,, pildom formas toliau... tada jis taip pasižiūri į mane,nuskenuoja ir sako: „ O tau patinka dizainas?“ aš sakau: „taip“ tada jis klausia: „o tu gal domiesi architektūra?“ aš vėl: „taip“ tada jis pradeda pasakoti, kokioj kietoj architektūros parodoj buvo kątik ir šiaip kad Milane labai daug kietų muziejų yra ir, kad dizainas geras ,, atspausdina jis man parodos aprašimą ir žemėlapiuką ,,, dar šiaip pašnekam apie parduotuves, suranda tada jis man žemėlapi, kur yra ta parduotuvė kurios aš niekaip negaliu surast,,, žodžiu išvados: belekaip myliu Italijos aptarnaujantį personalą,,, jie visada tokie malonus,,, tikrai malonus ir nuoširdus ir ne dzin jiems.

Popieriai sutvarkyti. Turiu bank acount, po savaites atvažiuos mano vardine banko kortelė,,, šaunumėlis,, dar plius turiu bankininko vizitinę.

Darbas nr. keturi: Foto: Lendu į metro stotį beveik po Duomo katedra,, bandau fotoaparata Nr.1 - neveikia,,, ieškau kito,,,, jėga ,, antrasis veikia,, super,, lendu į vidų,, žiūrim ką turim,, randu šeip ne taip kur įdėti pinigus,, aparatas šneka,, aš nesuprantu ką ,, bet dzin,, spaudau mygtukus prie paveiksliukų,, bandau kas gaunasi,,, manau kad nusifotkinau,, gerai lendu lauk,,, aparatas spausdina ir išspausdina fotkių,,, per mažos ,, bet ech,,, tiks,,jau nelabai rupi,,

Darbas nr. Penki: Gonna: kadangi jaučiu didžiulį drabužių trūkumą, tai leidžiu sau truputi apsipirkti,, ir tai išpardavimai juk,,, žodžiu rezultatas toks : 1 sijonas ir aš patenkinta.

Šeštas darbas: maistas: Prekybos centras prie namu,,, vėl išpardavimai,, perku maistą iš serijos "viskas po viena eurą",, bet čia bent jis skanus visalaik tai kažkaip galvos dėl to neskauda,,, tempiu maišus namo,,, ir...

Viskas aš negyva jau,,, nėra jėgų,,,, o dar italų egzas priešakį,,, ,bet ai,,šandien tingiu aš visą tą italų.

Ci vediamo

First days in Milan

2009-09-24T19:14:00.004+02:00

Kadangi aš jau čia trečia diena, tai gal pradėsiu pasakoti nuo to, kaip sekėsi atvažiuoti ir pan.
Antradienį, anksti ryte, apie šešta valanda, keliausi dar Šiauliuose. Tada kartu su tėčiu ir krūva daiktu keliavome i Ryga. Aišku atvažiavome ne tai kad laiku, bet ir gerokai per anksti, bet čia tik dėl to kad butų mažiau streso. Tada chek-in‘as be jokiu komplikacijų, lagaminus surinko ( gaila tik kad labai mažai drabužiu tilpo į juos, ant pirštų galima suskaičiuot: keturios maikutes, du sijonai, dvejos kelnes, džemperis ir,, ir viskas,, ) Toliau laukimo salės, kur belekiek laiko prasitrainiojau po parduotuves, boo šiaip laukt ir sėdėt kažkaip sunku buvo. Tada po kokios pusantros ar dviejų valandų oro uoste pagaliau taip ilgai lauktas lėktuvas. Turbūt pirmą sekundę, kai įlipau į lėktuvą pradingo visos baimes ir taip ramu tapo. Skrydis truko dvi valandas. Nusileido lėktuvas. Susirinkau savo lagaminą vieną , susiradau autobusą į „Milano centrale“ ir viskas taip kažkaip labai paprasta ir aišku buvo, o taip bijojau pasiklysti oro uoste ar nerasti to autobuso. Prie „Milano Centrale“ traukinių stoties susitikau su Flavija, viena iš mano kambariokių. Nuvažiavom i butą, tokioj visai mieloj ratu besisukančioj gatvelėj „Tavazzano“ , kur pirmuose aukštuose visur tik barzdaskučiai, kirpyklos, picerijos, restoranėliai, kebabinės, šiaip mažos parduotuvėlės ir kavines, santechnikai ir batsiuviai. Gyvenu dabar ketvirtame aukšte, kuris vadinasi trečias aukštas. Pro langą matosi gatve ir dar viena gatve J ir mažulytė kavinukė apačioje J. Turiu jau rožine patalynę, o mano kita kambariokė, kaip tik dabar išskrido į Roma, taigi mano kambary plotas. Bute išviso du kambariai, abu dviviečiai. Aš gyvenu kambaryje kartu su Marifera – 31 metų brazile, kuri apie 20 metų jau gyvena Italijoje ir dirba ligoninei ar tai sesele ar tai pribuvėja žodžiu supratau kad su moterimis dideliais pilvais (ji beveik angliškai nešneka tai parode J). Tai va ja mačiau gal pusvalandi , bet pasirodė gan draugiška ir miela. Labai super yra akmeninės grindys visam bute, nes vidurdienį, kai lauke belekaip karšta, labai gera vaikščioti basom, nes bute tada šalta, kaip šaldytuve. Žaliuzės ant langų visą laiką užtrauktos ir pučia vėjelis. Kiekviena vakarą Flavija (ta kita kambarioke IT studente) verda minestrone (daržovių sriuba) ir sėdi prie kompo, nėra ji labai įdomi kažkotais. Tai va pirma diena buvo tokia, kad belekiek laksčiau, nes daiktu visokių reikėjo susipirkt. O trečiadienį ėjau jau į Plotecnico di Milano užsiregistruoti, kad galėčiau registruotis. Ir ten labai miela (nice nice nice) atrodo. Viskas įrengta kažkokiuose senuose sandėliuose. Mačiau pro langą, kaip klasėje visi prie kompų palinkę dirba, tai labai gražu žiūrėt buvo,, belekaip erdvu ir daug vietos, kilometrinio dydžio ir ilgio stalai. Kai ieškojau registratūros, užkalbino mane toks vaikinukas, kur skrajutes dalino,, sako ooo matau pirma diena „Bovisa camp’e“, nežinai turbūt kur eiti,,, parode kelia, o tada pradėjo pasakot apie savo tas skrajutes(o aš vos nepradėjau prunkšti iš juoko),,, tai žooodžiu, pirma diena Italijoj, o mene jau kviečia į diskusija apie Marksizmo idėjas ir komunizmą,,, žodžiu jis ten taip nekukliai beaiškindamas apie tas paskaitas paprašė mano telefono numerio,, tipo paskambins pakviesti į paskaita,, nesvarbu kad aš itališkai nieko nesuprantu J, bet gražus berniukas buvo tai negi gaila to numerio J. Toliau registruojuos registracijai ant registratūros durų ir pradedu savo žygi pėstute į Milano centrine metro stoti po Duomo katedra. Kai Flavijai pasakiau, kad visur pėsčiom vaikščiojau tai iš pradžių nepatikėjo, bendrai gavosi 15km grįžau pavargus, bet nenumiriau nuo vaikščiojimo, kaip Flavijai mane kad turėtų atsitikti. Duomo katedra mačiau tik iš išores, nes buvau per daug nuogai apsirengusi ir manęs į vidų neįleido. Prie metro pačiupo mane už rankos toks juodukas, sako „aš busiu tavo draugas“, užrišo ant rankos apyrankę siūlinę tokia, ir tada sako „o dabar tu buk draugas Afrikai ir duok penkis eurus“, susidariau įspūdi apie juos ne kokį, nes po poros žingsnių dar pora tokiu pat bandė prisikabint ir šiaip tokiu su apyrankėm lakstančių ir įkyrių baisiai visur ten pilna. Pabėgus nuo afrikiečio nuėjau į metro užpildyti popierių, kad gaučiau Ale elektroninį bilietą ar kažką pan. Nesupratau turbūt pusės dalykų toj anketoj kurią prašė užpildyti, tai pustuštę nunešiau pas dieduką, kuris anketas priiminėja, tas paprašė mano korteles pats viską užpildė, dar paklausinėjo ,, tipo tu gal iš Vilniaus??“ ir pan.. ir viskas paaiškino, kada pasiimti, kur ateit,, ir va man patinka, kai aptarnaujantis personalas malonus ,, toks iš tikro malonus ,o ne tik besišypsantis, kaip pas mus.. Prekybos centruose pardavėjos visada pasišneka su visais ir kalbina vaikus, vaikai atrodo, kad visas pardavėjas pažįsta, labai taip maloniai bendrauja. Jei pvz. mažai perki tai tave gali kokie penki žmonės užleisti į prieki, kad greičiau apsipirktum,, žodžiu labai miela, man patinka taip kai būna J
Šiandien ėjom su Flavija pasirašyt sutarties dėl buto nuomos. Tai va dabar žinau kad mano asmens kodas Italijoje negalioja, nes jie čia turi kažkokį kitokį „Code Fiscale“, kuri turėsiu eiti ryt pasidaryti. Ai va dar šiandien užsiregistravau Erazmus ofise ir pasidariau Erazmus kortele, tai galėsiu dabar visur marazmintis ir kultūrintis pigiau J arba išvis nemokamai. Ir šiaip šiandien tai sergu, nes peršalau dar Lietuvoj būdama, tai nėra jėgų, geriu arbatas, vaistus ir guliu lovoj, nes iki ryt turiu pasveikt būtinai, nes belekiek darbu dar laukia.

Ciao amici :*

http://picasaweb.google.com/wejalande.silagele/FirstDaysInMilano#slideshow/5385084200856445810

Paskutinės akimirkos

2009-09-21T10:55:00.000+02:00

Va dar paskutinis žvilgsnis į butą į didžiulę daiktų krūvą ir tada jau traukinys traukinys ir ašaros tada. O dabar dar didesnė dilema ir lagaminų svėrimas,,, ir oooo ne ko dar nebeimti,,, ir kad tik viskas butu gerai.

“Džiunglių šniūrs“

2009-09-20T15:29:00.000+02:00

Dabar jau sedždiu traukiny ir važiuoju link Šiaulių. Žiūriu pro langą, verkiu. Be galo liūdna taip išvažiuoti ir visus palikti ir pačiai pasilikti vienai. Bet naujos pradžios visada sunkios, bet vis dėlto kiek daug naujų ir gražių dalykų laukia manęs ateityje. Tad Italija, štai aš ateinu.
Krūva daiktų dabar sėdi šalia manęs, buitinė technika ir drabužiai, žodžiu pilnas komplektas senu mielų daiktų iš namų. Vos galiu susilaikyti neskaičiuosi tų geltonų Jūros laiškelių,, bet reikia kažkaip pakentėti iki skrydžio, o jau tada... Miškai , miškai ir pievos už lango, priešais porele pešasi ir paišo vienas kitam ūsus, rudeniškai šviečia saule, groja The Kooks : štai jums dar viena švente
Prieš išvažiuodama paskutinį kartą apžvelgiau butą. Vakar vakaro pažiba „džiunglių šniūrs“ dabar ramiai guli ant plančetų krūvos, Brylikas tyliai rymo kažkur ant komodos, bute nei vandens, nei elektros, bet vaizdai pro langus vis tiek nuostabus, gaila kad Balkono sezonas šiemet taip anksti uždarytas. Vakar vakaras buvo tiesiog nuostabus ir nepakartojamas. Tokia begale juoko ir visiška šiza , balkonas, kalijanas dar karta balkonas ir cigaretes. Šarados, anomalijos, džaiveits, banging ir džiunglių šniūrs, piktas ir šlykštus kaimynas, ir vis tiek dainos balkone. Dabar dar karta peržiūrinėju vakar įrašytus filmukus ir ,,, juokinga ten labai labai , gal net per daug vienu kartu J

Tai va toks pirmas mano rašinėlis: kumpas ir nerišlus,, bet gal bus geriau, žodo treniruosiuos J
Jūra čia viskas dėl tavęs J
Pasiilgau visu :*

RUUtai

2009-04-19T13:28:00.001+02:00

Va kaip ir prašei pagalvojau apie tavo kambarį :)
Labai jau juokingų visokių minčių kilo :D , bet gal kas tiks :)

Gimtadienio dovanos

2009-04-18T22:29:00.001+02:00

Štai kaip per velykas pasveikinau savo broli ir močiute gimtadienio dovanėlėmis..Močiutei dovanojau sagę su savo ir brolio vaikystes nuotrauka ir visokiausiu kvepenčiu kremuko iš Bodyshop, o broliui pele kompiuteriui ir daug guminuku "peliu",,ir dar kepiau totaliia šokoladini torta, kuris kaip bebutu gaila fotoobjektyvo dėmesio nebesulauke,, ir buvo sudorotas peralkusiu jubiliatu :))
O viskas atrode taip..

Nešpasakytai smagios ir turiningos dienos nuotykiai :)

2009-04-18T21:21:00.000+02:00

Šiandien labai labai daug nuveikiau :)
netgi sunku suvokti kad tiek visko daug per viena trumpute diena.
Jau tai kad atsikėliau anksti ryte ir išlėkiau pabėgioti buvo didžiulis žygdarbis :)
tada padariau savo sparčiai augantiems vaikams.. mažiesiems mano gražuoliukams :*
,, o tada dar atstovėjau didžiulę eilę prie maisto turgelio kur pagaliau galėjau nusipirkti taip ilgai lauktu ir svajotu obuoliu, kuriuos aš vis dar galiu valgyti, ne taip kaip tuos iš parduotuves :) ir šiaip visokiu ten skanybių pilna tuose turgeliuose.. ir pienas čia tirštesnis,, išvis kažkaip kai paragavau to pieno, atėjo suvokimas kad kažkodėl buvau susidariusi nuomone kad pienas tai jau apdirbtas karves produktas kur nugriebtos visos grietinėlės ir pan.,, o paragavus tokio visikai visiškai tikro pagaliau man visikai sumiestėjusiam vaikui grįžo suvokimas apie tikrąjį pieną :)), toks štai va mano dienos atradimas Nr.1
Tada,, ogi tada iškart kartu su Jude keturpėsčios lėkėm prie Tauro kalno šiukšlių parankiot ,, nes vis dėlto labai graži akcija,, o ypatingai dar kai oras toks nuostabiai gražus ,, tai net ne akcija o atrakcija visiška tada :)
o tada lėkėm i lankytina punktą Nr.2 - Senukai,, vykdėm paiešką pavadinimu "ŠTATYVAS ir rėpliukės "
rėpliukių paieška įvyko sėkmingai ,, na o foto stovas senukuose nenusisekęs reikalas.. žmonės daiktus išvogę dalimis ,, ir neįmanoma nieko nusipirkti pilname komplekte ,, liūdna man dėl "Senuku",, ir darbuotoju žioplinėjančių,, bet ką čia padarysi,, laikas nelaukia :) tad bėgam i sekanti punktą "Panorama ir KELNES"
Kelnių kai ir jau savaime suprantama aš niekuomet turbūt nebenusipirksiu,,, bet užtai ,, ooo stebukle , pirmas daiktas kuri pamačiau ir nusipirkau,, buvo mano naujausias draugas-- foto stovas :)) išsišiepus sumokėjau šimtą litu ir dabar esu laiminga gal kokiam pusmečiui į prieki :)
taip o dabar atėjo metas kelnėms , kuriu deja man nepavyko atrasti ir šįsyk,, bet nebeda juk yra tiek nuostabių sijonų,, tad atėjo dar viena šios dienos švente - begalinai ilgas rausvas sijonas ir marškinukai su dirželiu,,, dabar galėsiu lakstyt i plaikstytis visaip per visa neišpasakytai laukta vasara :)
taigi nėra kada per ilgai stypsoti vietoj ir džiaugtis,,, jau ir tai labai nepastebėjom kokia begalė valandų prabėgo,, taigi bėgam pas mane namo.. beveik bėgam ir troleibuse net nes reikia nusimesti daiktų daiktelių krūvas , o toliau laukia VDA.
O kas gi VDA naujo... ogi studentu meno dienos,, ir štai gi štai gi.. pilna ten visko,,, daugybe aukštu materijų,, ir begale menu pačiam sau.,, garsu ir vaizdu mažumoms,, o mažumu visai yra nemažai tik jos ,, visos tos mažumos skiriasi vien nuo kitos visai ne po mažai deja.. ir aš lieku truputi daug ko nesuvokusi,, bet va va,,, taip imi ir nebesitiki,, o ateini ir prieš akis tau ima rodytis stebuklai tiesiog,,, nežinau net kaip papasakoti koki neišdildoma įspūdi man paliko kostiumo dizainerių darbai ,, sėdėjau išsižiojusi tiesiog,, ir užsisvajojusi tada ėjau namo ,, ir dar dabar kybau kažkur metras virs žemes apstulbusi nuo to grožio,, ehhh,... ką galiu pridurti.. aš irgi taip noriu,, bet viskam yra ribos.. turiu nauju planu ir idėjų ir sau :), tikiuosi jos greitu metu išvys pasaulį :*